Giardia – tai mikroskopinis žarnyno parazitas, galintis sukelti virškinimo sutrikimus, dažniausiai viduriavimą. Tačiau dalis užsikrėtusių šunų gali neparodyti jokių simptomų.

Giardia gali būti sutinkama įvairiose aplinkose, todėl užsikrėsti šuo gali ne tik kontaktuodamas su kitais gyvūnais, bet ir lauke, uostydamas ar laižydamas užterštą aplinką, gerdamas iš balų ar kitų nepatikimų vandens šaltinių.

Kaip plinta Giardia?

Giardia plinta fekaliniu–oraliniu keliu – šuo turi praryti parazito cistų, kurios į aplinką patenka su užsikrėtusio gyvūno išmatomis.

Cistos gali patekti į dirvožemį, žolę, vandenį, ant įvairių paviršių, letenų ar kailio. Šuo gali užsikrėsti, pavyzdžiui:

• gerdamas iš balos ar užteršto vandens telkinio;
• laižydamas užterštas letenas ar kailį;
• uostydamas ar laižydamas užterštą aplinką;
• kontaktuodamas su užsikrėtusio šuns išmatomis ar jų likučiais;
• per užterštus dubenėlius, žaislus ar kitus daiktus.

Kaip sumažinti riziką?

Visiškai išvengti kontakto su Giardia aplinkoje praktiškai neįmanoma, tačiau riziką galima sumažinti:

• neleidžiant šuniui gerti iš balų ir kitų neaiškių vandens šaltinių;
• kuo greičiau surenkant išmatas;
• reguliariai plaunant šuns dubenėlius ir daiktus;
• prižiūrint letenų bei kailio švarą;
• pastebėjus užsitęsusį ar pasikartojantį viduriavimą, kreipiantis į veterinarijos gydytoją.

Ką darome mes?

Kadangi mūsų viešbutyje lankosi skirtingi šunys, infekcijų prevencijai skiriame daug dėmesio. Kasdien valome ir dezinfekuojame patalpas bei paviršius, kuo greičiau pašaliname išmatas ir prižiūrime bendro naudojimo daiktų švarą ir dezinfekciją.

Taip pat mums svarbus atvirumas – gavę informacijos apie mūsų viešbutyje viešėjusiam šuniui nustatytą užkrečiamą ligą, informuojame kitų galimai su tuo šunimi kontaktavusių augintinių šeimininkus, kad jie galėtų atidžiau stebėti savo šunį ir, prireikus, kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Vis dėlto net ir laikantis griežtų higienos taisyklių visiškai pašalinti infekcijų rizikos neįmanoma. Šunys gali susidurti su įvairiais sukėlėjais tiek viešose vietose, tiek pasivaikščiojimų metu, o kai kurios infekcijos gali būti besimptomės.

Todėl saugesnė aplinka yra bendras mūsų ir šeimininkų darbas. Mes nuolat rūpinamės higiena, prevencija ir informavimu, o šeimininkai – atsakingu elgesiu pastebėjus ligos požymius.